skatikinis

skatìkinis, -ė adj. (1) Š, BŽ105, NdŽ mokamas skatikais, pinigais: Destis kokią čyžę mokėjo (skatikinę, kiaunių kailiais ir t. t.) A.Janul. ║ turintis skatiko vertę, pigus: Be krypties ėjo pigus skatikinis laikraštukas Vaižg. Ko aš galiu besitikėti – nebent skatikinės tarnybos rš. Skatìkinės dovanėlės DŽ¹. | prk.: Jo gyvenimas skatikinis, be blizgesio rš.